Impact of energy sources selection for energy perfomance of building
Abstract
The article analyzes energy supply alternatives for administrative nearly zero energy building in Kaunas. Alternative energy production systems such as biofuel boiler, condensing boiler, heat pumps (air-water and groundwater), solar photovoltaic, solar collectors and combinations of these systems are analysed. The simulation of analysed building energy demands has been made using DesignBuilder modelling software and modelling of energy production alternatives has been performed using energyPRO software. In order to determine the optimal energy production alternative, the combinations of technologies are compared by energetic and ecological indicators and influence of each combination on the energy performance class is assessed.
Article in Lithuanian.
Energijos šaltinių parinkimo įtaka pastato energiniam naudingumui
Santrauka
Vis griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai pastatų sektoriuje reikalauja efektyvesnių ir ekologiškesnių sprendimų aprūpinant pastatus energija, todėl būtina ieškoti geriausių aprūpinimo energija variantų juos įvertinant keliais kriterijais. Tiriamos administracinio beveik nulinės energijos pastato šios aprūpinimo energija technologijos: biokuro katilas, kondensacinis dujų katilas, šilumos siurbliai (gruntas–vanduo ir oras–vanduo), šalčio mašina, centralizuoti šilumos tinklai, saulės elementai ir saulės kolektoriai. Pastato poreikiai modeliuojami DesignBuilder, o aprūpinimo energija technologijų deriniai modeliuojami energyPRO modeliavimo programa. Siekiant nustatyti optimalų aprūpinimo energija variantą, technologijų deriniai yra lyginami pagal energinį ir ekologinį rodiklius ir įvertinama kiekvieno derinio įtaka pastato energinio naudingumo klasei.
Reikšminiai žodžiai: beveik nulinės energijos pastatas, energijos poreikių modeliavimas, energijos šaltinių modeliavimas, DesignBuilder, energyPRO, energinio naudingumo klasė.
Keyword : nearly zero energy building, modelling of energy demand, modelling of energy sources, DesignBuilder, energyPRO, class of energy performance
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
References
2010/31/ES. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 153, 13-35.
Aksamija, A. (2016). Regenerative design and adaptive reuse of existing commercial buildings for net-zero energy use. Sustainable Cities and Society, 27, 185-195. https://doi.org/10.1016/j.scs.2016.06.026
D’Agostino, D., Cuniberti, B., & Bertoldi, P. (2017). Data on European non-residential buildings. Data in Brief, 14, 759-762. https://doi.org/10.1016/j.dib.2017.08.043
Džiugaitė-Tumėnienė, R. (2015). Mažaenergio vienbučio namo aprūpinimo energija integruotas vertinimas (daktaro disertacija). Vilnius: Technika.
EMD International A/S. (n.d.). EnergyPRO. Retrieved from https://www.emd.dk/energypro/
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. (2009). Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“. Vilnius.
Lu, Y., Wang, S., & Shan, K. (2015). Design optimization and optimal control of grid-connected and standalone nearly/net zero energy buildings. Applied Energy, 155, 463-477. https://doi.org/10.1016/j.apenergy.2015.06.007https://www.emd.dk/energypro/
Paujajis, V. ir Motuzienė, V. (2017). Pastato dinaminio energinio modeliavimo įrankių lyginamoji analizė. Mokslas − Lietuvos ateitis, 9(4), 442-450. https://doi.org/10.3846/mla.2017.1051
STR 2.01.02:2016. Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas. Vilnius.
Wu, W., Skye, H. M., & Domanski, P. A. (2018). Selecting HVAC systems to achieve comfortable and cost-effective residential net-zero energy buildings. Applied Energy, 212, 577-591. https://doi.org/10.1016/j.apenergy.2017.12.046